„Neregėta Lietuva 2009“ – knyga, iš kurios išaugs ąžuolas!

Autorius

Autorius

„Neregėta Lietuva 2009” – Lietuvos vardo Tūkstantmečio jubiliejui skirtas leidinys, kuriame pateikiama 100 įspūdingiausių Lietuvos aerofotografijų: nuo Vilniaus senamiesčio iki Neringos kopų, nuo Raigardo slėnio iki Mūšos vingių.
Kiek šių knygų bus nupirkta, tiek ąžuolų bus pasodinta Neregėtos Lietuvos Tūkstantmečio ąžuolyne. „Neregėta Lietuva 2009” – knyga, iš kurios išaugs ąžuolas!

Švenčiame nepaprastai reikšmingą sukaktį. 1009 metais rašytiniuose šaltiniuose ne tik buvo pirmąkart paminėtas Lietuvos vardas – Lietuva pateko, kaip dabar pasakytume, į Europos žiniasklaidą. Nuo to laiko apie mus pradėta kalbėti ir rašyti vis dažniau. Netrukus įsisuko svarbūs įvykiai: buvo suvienytos baltų gentys, karūnuotas Lietuvos valdovas Mindaugas.

Minėdami Lietuvos vardo Tūkstantmetį, pagerbiame savo istoriją, prisimename ir įprasminame ryškiausius tautos pasiekimus, įvertiname iškiliausias asmenybes – galų gale siekiame, kad Lietuva dar kartą patektų į tarptautinę žiniasklaidą, mėginame atkreipti kitų tautų dėmesį į savo mažą, bet išdidžią valstybę. Juk pasaulis dar taip mažai žino apie mūsų dabarties pasiekimus ir unikalų paveldą – kultūrą, kalbą, papročius, istoriją, meną. Per tą tūkstantį metų didelei pasaulio daliai Lietuva taip ir liko neregėta – galbūt kažkur kažkada girdėta, bet taip ir neatrasta, nepažinta.

Vis dėlto švęsdami šį tūkstantį metų, turėtume nepamiršti, kad mūsų tautos istorija siekia daug gilesnius laikus. Baltai dabartinėje Lietuvos teritorijoje susiformavo prieš penkis tūkstančius, o pirmieji žmonės čia įsikūrė beveik prieš trylika tūkstančių metų. Archeologiniai tyrimai, istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad mūsų protėvių būta gabių prekybininkų, gyvulių augintojų, žemdirbių, menininkų, karių – baltų civilizacija neatsiliko nuo aplinkinių kraštų.

Tiesa, ilgą laiką neturėjome savo rašto, todėl ankstyvuosius baltų raidos etapus dabar tenka atrasti ir ištirti archeologams bei istorikams. Tačiau tai, kad nėra rašytinių šaltinių, dar nereiškia, kad nebuvo kultūros. Rašto nepaliko daug galingų, pažangių civilizacijų – skitai, keltai, dakai...

Mes padovanojome Europai gintarą. Prekyba juo vyko jau bent tūkstantį metų iki Lietuvos paminėjimo 1009-aisiais. Apie tai dar mūsų eros pradžioje rašė romėnų istorikai Plinijus Vyresnysis ir Publijus Kornelijus Tacitas.

Mūsų protėvių visuomenė buvo gerai organizuota: ji sugebėjo atremti devintajame amžiuje įsisiūbavusius visą Europą drebinusių, netgi Ameriką pasiekusių ir ją kolonizavusių vikingų puolimus.

Skalviai ir kuršiai, jotvingiai ir lietuviai, žemaičiai ir žiemgaliai, aukštaičiai ir sėliai paliko įspūdingų paminklų, liudijančių aukštą kultūrą, meilę menui. Laidojimo papročiai ir randamos alkavietės rodo, kad baltai puikiai suprato dangaus kūnų judėjimą, turėjo tikslų kalendorių.

Paskutinis tūkstantmetis mums iš visų artimiausias ir suprantamiausias, nes apie jį daugiausia žinome, tačiau ankstesniuose tūkstantmečiuose vyko mūsų genofondo, pasaulėžiūros formavimasis, brendo lietuvių kalba.

Vienas dalykas, kuris išliko per visus tuos tūkstantmečius, – tai baltų pagarba ir meilė gamtai, giriai, ypač Ąžuolui. Ąžuolas, per amžius garbintas kaip globos, užuovėjos ir stiprybės teikėjas, būdavo sodinamas ypatingomis progomis, ilgam atminimui. Tyrinėtojai mano, kad dar šešioliktame amžiuje ąžuolynai sudarė iki penktadalio miškų ploto. Taigi senovėje Lietuva buvo ąžuolų kraštas.

Norėdamas paskatinti visus Lietuvos žmones prisidėti prie prasmingo Lietuvos vardo Tūkstantmečio paminėjimo, sumaniau išleisti specialų, jubiliejinį „Neregėtos Lietuvos” leidimą, padėsiantį išauginti Neregėtos Lietuvos Tūkstantmečio ąžuolyną. Kiek 2009-aisiais bus nupirkta knygų, tiek bus pasodinta ąžuolų 2010-aisiais. Ąžuolynas iškils vietoj sunykusio, iškirsto miško pačiame Lietuvos viduryje, Kėdainių rajone, gražioje vietoje netoli Nevėžio.

Jūs laikote rankose knygą, iš kurios išaugs Ąžuolas!


Marius Jovaiša
Vilnius, 2009 metų Vasario 16-oji

Registruotiems vartotojams

Prekių krepšelis

Šiuo metu krepšelis yra tuščias

„Neregėta Lietuva“ facebook‘e
Neregėta Lietuva facebook‘e